1953 metų rudenį įsteigta Biržų rajono liaudies švietimo skyriaus sporto mokykla (pirmos sporto mokyklos Lietuvoje įkurtos 1951 metais). Pirmas trenerių tarybos posėdis įvyko 1953 m. spalio 17 d. Sporto mokyklos vadovu paskirtas Mykolas Styra, o treneriais paskirti Algirdas Mukas, Audra Mukienė, Albertas Nutautas, Vitalija Nutautienė. Sporto mokykloje sukomplektuotos krepšinio, gimnastikos, lengvosios atletikos sekcijos ir grupės. Vasarą dar turėjo būti kultivuojamas sezoninis plaukimas.

Sporto mokyklos pradžia buvo sunki ir ne vien todėl, kad tai pradžia. Mokykla neturėjo savo patalpų. Jai buvo priskirtas buvusios ligoninės pastatas, iš kurio po karo buvo likę net ne visos sienos. Treneriai dėstė fizinį lavinimą mokyklose, todėl ir sporto treniruotės vyko mokyklose, kuriose dirbo treneriai, piliakalnio salėje ir lauke. Visi administraciniai reikalai buvo tvarkomi dabartinėje gimnazijoje, kur mokytojavo M. Styra. Lapkričio mėnesį sporto mokykloje jau treniravosi 170 rajono mokinių.

Direktoriaus M. Styros, kuris vadovavo sporto mokyklai 1953 – 1958 m., pagrindinis rūpestis ir laimėjimas – 1956-1957 m. suremontuotas ir pritaikytas sporto reikmėms Biržų ligoninės pastatas (Rotušės g. 2), kuriame ir dabar įsikūręs Biržų rajono kūno kultūros ir sporto centras.

Į trenerių kolektyvą palaipsniui įsiliejo nauji žmonės – V. Aviža, A. Vencius, V. Brilius, Vladas Garastas, Irena Garastienė, Aloyzas Paužuolis, Petras Špankauskas, M. Markauskas. Nuo 1958 metų direktoriumi paskirtas garsus krepšinio treneris Vladas Garastas, vėliau - V. Brilius, I. Garastienė, kol istorija vėl apsisuko ratu ir sporto mokyklos direktoriumi vėl tapo V. Garastas. 1979 metais jam išėjus į Kauną vadovauti „Žalgirio“ komandai, jį pakeitė V. Garasto mokinys Algirdas Kriaučiūnas, kuris direktoriavo iki 2016 m.

Per tuos metus pasiekta daug aukštų rezultatų. Tai krepšinio trenerių A. Muko, A. Mukienės, V. Garasto, I. Garastienės, A. Kriaučiūno, A. Jankausko, R. Ramono, N. Kregždienės, S. Pladžio,  šaudymo trenerių P. Španausko. D. Drevinskienės, R. Briedžio, dziudo imtynių A. Kuprevičiaus, P. Jukonio, S. Mitrochino, M. Simėno, lengvosios atletikos trenerių M. Styros, A. Nutauto, V. Klemkos, V. Bagamolovo, K. Strelcovo,  šachmatų trenerių A. Paužuolio, R. Paliulionio nuopelnai.

2016 m. vasario 18 d. įsteigtas Biržų rajono kūno kultūros ir sporto centras (BKKSC), paskirtas direktorius Sigitas Mitrochinas. Tais pačiais metais sporto mokykla reorganizuota ir nuo rugsėjo 1 d. prijunta prie kūno kultūros ir sporto centro.

Šachmatai

• Nuo 1976 iki 1987 m. Aloyzas Paužuolis dirbo sporto mokykloje treneriu. Geriausi jo mokiniai buvo Emilis Šlekys ir Stanislovas Šimas.

• 1973 m. Biržų šachmatų rinktinė iškovojo teisę žaisti Lietuvos „A“ klasės pirmenybėse. 1975 m. tarp kandidatų ginti Lietuvos garbę VI TSRS Tautų spartakiadoje buvo ir E. Šlekys.

• Po ilgokos pertraukos nuo 2005 m. sausio mėn. Biržų sporto mokykloje atnaujintas šachmatų skyrius, dirba treneris Raimondas Paliulionis.

• 2005 m. spalio 14-16 d. Biržų sporto mokyklos mergaičių komanda – Gabrielė Zybartaitė, Radvilė Klepeckaitė ir Aneta Juknaitė Lietuvos jaunučių (gim. 1994 m. ir j.) komandinėse šachmatų pirmenybėse užėmė III vietą.

Lengvoji atletika

• 1977-1978 m. Lietuvos moksleivių čempionu tapo L. Tučas 100 m bėgime, 1979-1981 m. čempionas   V. Venskūnas, 1979-1982 m. R. Drevinskas Lietuvos jaunių pirmenybių prizininkas 100 m. bėgime.

• D. Balčiūnaitė Lietuvos jaunių pirmenybėse 1500 metrų distancijoje užėmė ketvirtą vietą, R. Jankauskas tapo Lietuvos moksleivių čempionu varžybose į tolį.

• 1981 m. A. Činga Lietuvos moksleivių spartakiadoje 800 metrų distancijoje užėmė trečią vietą, estafetėje 4x100 m A. Galvelė, K. Strelcovas, R. Činga, V. Venskūnas užėmė III vietą.

• Z. Samulėnaitė Lietuvos  jaunių pirmenybėse buvo trečia.

• 1986 m. A. Rudinskaitė  Lietuvos moksleivių čempionate disko  metimo rungtyje (43, 10 m)  II vietos laimėtoja.

• V. Pavilonytė  daugiakovės (septinkovės)  Lietuvos moksleivių čempionate ir Pabaltijo čempionate čempionė.

• 1986 m. A. Jurgelytė Lietuvos moksleivių pirmenybėse tapo prizininke 100 ir 200 metrų distancijose, V. Bagamolovas šuolio į tolį Lietuvos moksleivių pirmenybėse užėmė antrą vietą.

• 1988 m. A. Timparas buvo Lietuvos ir Baltijos šalių moksleivių čempionu 100 ir 200 metrų distancijoje. 1992 m. V. Laicėnaitė 60 m b/b  bėgime suaugusių čempionate užėmė trečią vietą.

• 1992 m. G. Giedraitis tapo Lietuvos moksleivių pirmenybių vicečempionu 200 m ir šuolio į tolį rungtyje.

• 1991 m. IV Pasaulio lietuvių sporto žaidynėse Biržų komanda estafetėje 4x100 m rungtyje užėmė 3 vietą (A. Čepinskas, A. Timparas, A. Unglininkas, V. Pašakarnis).

• 1993 m. darbą pradeda treneris Viktoras Bagamolovas.

• 1998 m. Lietuvos jaunių žiemos daugiakovės jaunių čempionate M. Mačiukas užėmė pirmą vietą.

• 2001 m. Lietuvos jaunių žiemos čempionate Š. Auželytė užėmė antrą vietą.

• 2004 m. Lietuvos jaunių žaidynėse lengvaatletis A. Grinas užėmė 5 vietą, jis Lietuvos čempionate šuolio į tolį rungtyje buvo antras, D. Gražytė – ketvirta. Lietuvos moksleivių taurės varžybose D. Gražytė užėmė šuolio į tolį rungtyje II vietą, o nugalėjo A. Paulauskaitė (treneris V. Bagamolovas).

• 2004 m. Lietuvos vaikų žiemos čempionate šuolininkė į tolį S. Samulionytė laimėjo pirmą vietą, D. Simėnas Lietuvos vaikų pirmenybėse 60 m b/b bėgime užėmė antrą vietą, Lietuvos jaunučių pirmenybėse 110 m b/b K. Čepinkas užėmė antrą vietą, 300 m b/b tapo čempionu. M. Rimeisis iškovojo antrą vietą šuolio į tolį rungtyje, estafetėje 4x100 m komanda – K. Čepinskis, P. Zibolis, I. Isajevas, P. Černiauskis - antrą vietą.

• 2005 m. Lietuvos jaunių pirmenybėse estafetėje 4x100 m Š. Grinas, A. Burčikas, A. Briedis, P. Černiauskis antros vietos laimėtojai, Lietuvos jaunimo žaidynėse estafetėje I. Isajevas, A. Burčikas, A. Briedis, P. Černiauskis užėmė trečią vietą.

• 2006 m. Lietuvos jaunių žiemos pirmenybėse V. Vaičekonytė rutulio stūmimo rungtyje užėmė trečią.

• Kelis metus iš eilės Biržų miesto stadione vyko tradicinės tarptautinės jaunių ir jaunučių lengvosios atletikos varžybos, skirtos I. Aleksiūnaitės – Grasaitienės, J. Pipynės ir J. Mozūros sportiniams pasiekimams paminėti ir prizams laimėti.

• Nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. darbą pradeda treneris Simas Strelcovas.

Šaudymas

• Šaudymo sportas ir jo istorija Biržuose susijusi su trenerio Petro Špankausko vardu. Pats geriausias jo mokinys biržietis Vladas Turla, pradėjęs lankyti šaudymo pratybas 1967 m. ir po 3 mėn. jau įvykdęs III-io atskyrio reikalavimus. 1968 m. tapo TSRS jaunių čempionu Lvove vykusiose varžybose, šaudant mažo kalibro pistoletu, 1968-1970 m. iškovojo nemažai pergalių Biržų ir „Nemuno“ draugijos komandų sudėtyse. 1971 m. tapo sporto meistru, vėliau TSRS rinktinės nariu. Jos sudėtyje dalyvavo XXII olimpinėse žaidynėse Maskvoje, kur užėmė IV vietą.

• Dabar dirbanti šaudymo trenerė Dalia Ulevičiūtė – Drevinskienė šaudyti pardėjo 1972 m., 1975 m. tapo sporto meistre, 1977 m. – TSRS jaunimo Ginkluotojų pajėgų čempione. Nuo 1980 m. dirba šaudymo trenere. 1995 m. dalyvavo V-iose Pasaulio lietuvių sporto žaidynėse ir laimėjo pirmą bei antrą vietas. Trenerė D. Drevinskienė 1986–1999 metais paruošė 2 sporto meistrus V. Mengotą ir M. Bartuškevičių bei 9 kandidatus, o jos kolega treneris R. Briedis – sporto meistrą A. Mieliauską ir 3 kandidatus.

• Šaulių tarpe užaugo nauja karta - M. Tribaitė, A. Rakūnaitė, V. Ramutėnaitė, D. Rakūnaitė, L. Abazorius, R. Rožė, R. Abazorius, D. Skrivelis, G. Aukštikalnis, D. Abazorius.

• 2004 m. L. Abazorius, R. Rožė, R. Abazorius Lietuvos jaunių komandiniame čempionate, Lietuvos kulkinio šaudymo pneumatiniais ginklais čempionate tapo nugalėtojais. D. Skrivelis, G. Aukštikalnis, D. Abazorius nugalėjo Lietuvos jaunimo komandiniame žiemos čempionate pneumatiniais ginklais.

• Įvairių asmeninių varžybų nugalėtojais tapo M. Tribaitė, A. Ratkūnaitė. D. Abazorius, G. Aukštikalnis. Biržų šauliai laimėjo nemažai prizinių vietų.

• 2005 m. spalio pabaigoje Vilniuje šalies moksleivių taurės šaudant pneumatiniais ginklais varžybose D. Drevinskienės auklėtinė A. Rakūnaitė užėmė pirmą vietą, o M. Kučinskas – trečią, trenerio R. Briedžio auklėtiniai R. Piragis buvo ketvirtas, o B. Vyšniauskaitė penkta.

Dziudo, imtynės

• Dziudo  imtynių  atsiradimas Biržuose siejamas su trenerio Petro Jukonio ir  trenerio Alfredo Kuprevičiaus vardais. 1979 m. rudenį P. Jukonis atvyko į Biržus ir pradėjo treniruoti dziudo imtynininkus. Nuo 1996 m. treniruotės vyksta ir „Saulės“ gimnazijos salėje.

• 1981 m. į Biržus atvyko dirbti Alfredas Kuprevičius. Treneris 1981m. tapo sporto meistru ir jau nemažai metų moko jaunąją kartą.

• Biržų dziudo imtynininkai pasiekė gražių pergalių Lietuvos ir tarptautinėse varžybose. K.Ušinskas tapo Pasaulio jaunimo sambo vicečempionu, M. Simėnas – Europos sambo jaunimo prizininku, Pasaulio jaunimo dziudo čempionato 1998 m. Kolumbijoje septintos vietos laimėtoju, 5 kartus Lietuvos suaugusiųjų čempionu, II Pasaulio lietuvių olimpinių žaidynių nugalėtoju. D. Kairys – Izraelio čempionu, devynis kartus Lietuvos įvairaus amžiaus grupių nugalėtoju, Č. Česnakevičius – Europos jaunimo sambo prizininku, G. Drulis – sporto meistru, Pabaltijo dziudo imtynių absoliučiu čempionu, A. Aukštikalnis ir V. Žaldokas – II Pasaulio lietuvių olimpinių žaidynių 1998 m. prizininkais.

• Daug sportininkų tapo  jaunių žaidynių nugalėtojais ir prizininkais. Vienas geriausių buvo Justas Drevinskas įvairių tarptautinių turnyrų nugalėtojas ir prizininkas, Lietuvos jaunių sporto žaidynių 1998 m. čempionas, 1999 m. Europos jaunimo olimpinių dienų varžybose Danijoje jis laimėjo bronzos medalį ir 1999 m. buvo apdovanotas Kūno kultūros ir sporto departamento atminimo medaliu.

• 2002 m. Europos jaunių dziudo pirmenybėse Vengrijoje trečią vietą iškovojo Tomas Vaičekonis. 2004 m. Pasaulio jaunimo dziudo čempionate Budapešte (Vengrijoje) jis buvo trečias.

• 2004 m. rugsėjo mėn. trenerių gretas papildė treneris Mindaugas Simėnas.

• 2004 m. Lietuvos jaunių žaidynių prizininkais tapo K. Kukelka, M. Borisas, E. Zakrys, Š. Gervė, J. Četvergas. Lietuvos jaunimo čempionate T.Vaičekonis buvo pirmas, A. Zamunščekovas – trečias.

• Lietuvos moksleivių piremenybėse E. Martinonis – pirmas, M. Staniulis – pirmas, E. Zakrys – pirmas, J. Četvergas – trečias, O. Varna – antras, G. Drevinskaitė – trečia, G. Pažusytė – trečia.

• 2005 m. Alytuje vykusiose Lietuvos jaunučių sporto žaidynių finalinėse varžybose R. Mockūnaitė užėmė pirmą vietą, trečias buvo E.Martinonis.

• Elektrėnuose vykusiose Lietuvos moksleivių dziudo pirmenybėse trenerio A. Kuprevičiaus auklėtiniai R. Maciūnaitė tapo nugalėtoja, E. Martinonis užėmė antrą, O. Varnas – trečią vietas.

 Krepšinis

• 1972 – 1976 m. V. Garastas vadovavo Lietuvos moksleivių ir jaunimo rinktinėms. 1977 m. V. Garasto vadovaujama Biržų komanda – Lietuvos moksleivių spartakiados čempionė, o 1978 m. laimėjo ir sporto mokyklų varžybas.

• 1967 m. S. Patkauskas žaisdamas TSRS jaunių rinktinės sudėtyje Europos čempionate tapo čempionu.

• S. Venslova, M. Lekerauskas, V. Jankauskas, R. Valikonis, A. Linkevičius - Kauno „Žalgirio“ komandos žaidėjai.

• Biržuose trenerio V. Garasto darbą tęsia jo buvę auklėtiniai:  A. Kriaučiūnas, R. Ramonas, S. Pladis.

• 1984 m. trenerių gretas papildo trenerė Nijolė Kregždienė.

• 1995-2003 m. G. Ramonas žaidė LKL čempionate.

• 2004 m. Lietuvos jaunių sporto žaidynėse trečią vietą užėmė 1986-1987 m. gimimo vaikinai, treniruojami trenerio A. Kriaučiūno. Jo auklėtiniai P. Butkevičius ir Ž. Kelys - Lietuvos jaunių rinktinės sudėtyje, 2005 m. Europos jaunių čempionate Serbijoje ir Juodkalnijoje iškovojo 9 vietą.

• P. Butkevičius, jau atstovaudamas A. Sabonio krepšinio mokyklos komandai, buvo pripažintas naudingiausiu Lietuvos moksleivių jaunių čempionato 2004-2005 metų žaidėju. Kitas  biržietis Ž. Kelys, atstovaudamas Kauno krepšinio mokyklai 2004-2005 metais tapo naudingiausiu „Karūnos“ varžybų žaidėju.

• 2006 m. Lietuvos jaunučių (merginų) krepšinio čempionate 5 vietą užėmė 1988-1989 m. gimimo žaidėjos, treniruojamos trenerės N. Kregždienės, ji yra antroji Lietuvos jaunučių gimusių 1989-1990 m., trenerė. Į Lietuvos rinktinę pateko E. Bušaitė ir Š. Povilonytė.

• Lietuvos jaunučių (vaikinų) krepšinio čempionate 5 vietą užėmė 1988 m. gimimo žaidėjai, treniruojami trenerio R. Ramono. Jis yra ir Lietuvos 1988 m. gimimo vaikinų rinktinės antrasis treneris. Į Lietuvos vaikinų rinktinę pateko G. Ramonas ir A. Gurklys.

• 2003-2005 m. Biržų sporto mokyklos krepšininkai Lietuvos sporto mokyklų tarpe patenka į dešimtuką.

• 2006 m. pradeda darbą treneris Žydrūnas Kačinskas.

• Nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. trenerių gretas papildo trenerė Monika Kregždytė.

Futbolas

• Biržų sporto mokykloje futbolas pradėtas kultivuoti nuo 2008-ųjų metų, treneriu dirbo Mantas Bartuškevičius.

• 2017 m. trenerį M. Bartuškevičių pakeičia Dainius Simėnas, vėliau Vytautas Stanulevičius.

Boksas

• 2019 m. spalio 24 d. Biržų rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-227 patvirtinta bokso sporto šaka.

• Nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. bokso treneriu dirba Virgilijus Stapulionis. Treneris dirba su pradinio rengimo 1 m. ir meistriškumo tobulinimo 4 m. sportinio ugdymo grupėmis.

​